įvilkti

1 įvil̃kti, į̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ¹; Sut, M, Amb, L 1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk. | refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb. 2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End. | prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35. 3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg. | prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk. 4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̃velka [piršlį] Tl. | refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn. 5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk. | refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg. 6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt. | Ans į maišą į̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn). | prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą rš. | refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsìvelka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz). ║ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš. 7. užakėti: Miežiai neįvilktì paliko Jnšk.

įvilktinaĩ adv.: Įvilktinaĩ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinaĩ Yl.

8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3. ║ menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkaĩ! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm. 9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsìvelka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr. 10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.

◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).

\ vilkti; antvilkti; apvilkti; atvilkti; davilkti; įvilkti; išvilkti; nuvilkti; pavilkti; parvilkti; pervilkti; pievilkti; pravilkti; privilkti; paprisivilkti; razvilkti; suvilkti; užvilkti